Klaipėdos pinigus skirstys ir miesto gyventojai

Sprendimo teisę grąžinti į klaipėdiečių rankas. Šitoks tikslas liberalus įkvėpė sukurti demokratiškesnį Klaipėdos valdymo modelį, kurio esmė – leisti patiems gyventojams nuspręsti, kur išleisti dalį savivaldybės pinigų.

„Nuo kurio šaligatvio pradėti rekonstrukciją, geriausiai žino nebūtinai vieno ar kito savivaldybės kabineto darbuotojas. Todėl būtina tokį sprendimą atiduoti bendruomenei, kuri yra arčiausiai to šaligatvio. Klaipėdoje smulkioji infrastruktūra tvarkoma kelių savivaldybės tarnautojų sprendimu, taip neturi būti“, – apie būtinybę miestui įpūsti daugiau demokratijos kalbėjo kandidatas į Klaipėdos merus Simonas Gentvilas.

Įvairių sričių profesionalų į savo komandą įliejęs Liberalų sąjūdis įsipareigojo įsteigti vadinamą piliečių biudžetą. Šitokia gyventojų įtraukimo į miesto valdymą forma veikia senosios demokratijos šalyse, o Lietuvoje dar yra naujovė. Piliečių biudžetą sudarys apie 2 proc. savivaldybės laisvai disponuojamų lėšų, t.y. apie 3 mln. eurų, kurių paskirstymu rūpinsis bendruomenės.

„Gyventojams patiems leidžiama nuspręsti, kur ir kam bus išleisti piliečių biudžeto pinigai. Tai įtraukia gyventojus į miesto valdymą, atliepia realius jų poreikius. Klaipėdai esame sukūrę unikalų planą, kaip pasiekti europinių atlyginimų, kaip paskatinti perspektyvius jaunus verslininkus, kaip išplėtus skrydžių tvarkaraštį miestą dar labiau atverti pasauliui. Turime profesionalų komandą, kurios tikslas ne išsidalyti postus, o siekti realios gerovės miestui“, – tvirtino Liberalų sąjūdžio kandidatų į miesto tarybą sąrašo lyderis Saulius Budinas.

Piliečių biudžeto pinigai skiriami smulkiajai infrastruktūrai įrengti ir naujinti, socialinėms paslaugoms, švietimui, sportui, kultūrai. Įsitraukę į daugiabučių bendrijas, gyvenamųjų kvartalų ar kitais tikslais įkurtas bendruomenes, gyventojai galės tiesiogiai nulemti miesto pinigų naudojimą.

„Miesto politikai turėtų nulipti nuo sprendėjo sosto ir daugeliu klausimų leisti apsispręsti pačiam daugiabučiui, bendrijai, mokyklos bendruomenei. Kad gyventojams nereikėtų piktintis, jog kažkas kitas už juos nusprendė. Pačios bendruomenės turi nulemti, kada mokykloje bus atostogos, galima ar ne rūkyti daugiabutyje“, – teigė liberalas S.Gentvilas.

Liberalų sąjūdžio idėją, kaip dalį sprendimų galios perleisti patiems klaipėdiečiams, palankiai įvertino diplomatas kandidatas į Lietuvos prezidentus Petras Auštrevičius. Jis teigė tikįs, jog liberalams užteks ambicijų ir profesionalumo pateikti ne tik planą, bet ir konkrečius veiksmus jam įgyvendinti.

„Demokratinės valstybės nuostata ir yra įtraukti piliečius į valdymą. Užsidarymas S.Daukanto aikštėje ir manymas, kad iš ten kalbėdamas sutelksi visuomenę, yra netiesa. Reikia daugiau tiesioginio kalbėjimosi su žmonėmis, todėl įsipareigojimas labai teisingas“, – tvirtino P.Auštrevičius.

Klaipėda jau šiuo metu gali didžiuotis mažiausiu biurokratiniu aparatu Lietuvoje. Uostamiestis yra pigiausiai valdomas miestas šalyje, nes jame neįkurtos seniūnijos, jų funkcijas atlieka seniūnaičiai. Piliečių biudžetas dalį valdymo funkcijų leis perduoti ir bendruomenėms.

Urbanistas naujos kartos politikas S.Gentvilas užčiuopė dar vieną skaudulį – miesto valdžia per mažai tariasi su gyventojais, todėl dalis sprendimų sukelia milžinišką pasipiktinimą. Vienas pavyzdžių – naujos mokyklos projektas Žolyno g., sukėlęs šalia įsikūrusių gyventojų pykčio bangą.

„Gyventojai nepritaria, nes jie nebuvo laiku įtraukti į šį procesą. Su jais nebuvo derėtasi. Jie prieštarauja mokyklai, nes toje vietoje nepatenkintas tų gyventojų bazinis poreikis, jiems reikia parkavimo aikštelės“, – kalbėjo kandidatė į miesto tarybą LCC Tarptautinio universiteto Regioninės plėtros ir ryšių su absolventais vadovė Inga Aksamitauskaitė.

Liberalai pasimokė iš šios situacijos, todėl įsipareigojo rengti gyventojų apklausas visais miestui svarbiais klausimais, tarp jų – ir sprendimai dėl stambiausių investicijų. Nuolatinės apklausos bus atliekamos ir dėl viešųjų paslaugų kokybės.

Klaipėdos savivaldybės administracijoje liberalai įsipareigojo įdiegti europinius kokybės vadybos principus, kad į savivaldybės įstaigas besikreipiantys klaipėdiečiai būtų aptarnaujami greitai, efektyviai ir su šypsena.