Kultūra ir sportas – vis dar neišnaudotas Klaipėdos potencialas

Klaipėda prieš kitas Baltijos jūros kaimynes riečia nosį dėl unikalaus neužšąlančio uosto. O miesto kultūra be ledlaužių kol kas neapsieina. Ko griebtis, kad, praūžus festivalių ir poilsiautojų turtingai vasarai, ledas nesukaustytų ir uostamiesčio kultūrinio gyvenimo?

Meno ekspertai niūriai konstatuoja – nors dėl iškirtinės geografinės padėties galėtų skleisti unikalią jūrinę kultūrą, Klaipėda neišnaudoja savo potencialo ir uostamiestis nėra konkurencingas nė vienam Lietuvos miestui. Kultūrinį Klaipėdos gyvenimą slegia sezoniškumas, meno bendruomenė nyksta.

Minias vietos žiūrovų ir atvykėlių pritraukia Klaipėdos tapatybę formuojanti Jūros šventė, Laivų paradas, Tarptautinis folkloro festivalis „Parbėg laivelis“, Mažosios Lietuvos dainų šventė. Tačiau mažai kam žinoma, kad uostamiestis turtingas ne tik populiariosios kultūros, bet ir rafinuotesnės, tokios, kuri įtiktų ir reiklesniam kultūriniam poreikiui, kad renginių tvarkaraštis neužsibaigtų sulig vasara.

„Tai, kad nėra vizualiųjų menų festivalių, rimti simpoziumai ir meno forumai tik tyliai egzistuoja, rodo, kad pakankamai nueita propaguojant populiariąją kultūrą, pasiekti aukšti dalyvavusiųjų rodikliai. Tačiau meninės tradicijos, vietos menininkų ir atlikėjų įtraukimas galėtų duoti didesnį postūmį ir ambicingesnį vertybinį turinį, kuris atskleistų šio miesto unikalius kūrėjus, į kuriuos pasižiūrėti atvyktų visa Lietuva“, – įsitikinusi Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė, Liberalų sąjūdžio kandidatė Neringa Poškutė-Jukumienė.     

Metalo ir stiklo menininkė, juvelyrė N.Poškutė-Jukumienė tvirtino, jog Klaipėdos kultūrinis gyvenimas suvokiamas labai lokaliai. Beveik visi renginiai vyksta miesto centre ir Senamiestyje, todėl būtina kultūros sceną perkelti ir į miesto pakraščius. Skverai, parkai, aikštės lieka neišnaudotos, jose įkurdintas vizualusis menas būtų maksimaliai priartintas prie vartotojų, įkvėptų burtis bendruomenes ir formuotų kultūros vartojimo tradicijas.

Miesto kultūros geografijai išplėsti liberalai įsipareigojo pietinėje dalyje pastatyti naują biblioteką – bendruomenės namus. Tai bus erdvė vaikų, jaunimo, senolių, bendruomenių kultūrinėms veikloms.

Ugdys meno mecenatystės tradiciją

Išanalizavę miesto kultūros padėtį ir įsiklausę į kultūrininkų skundus, liberalai sudėliojo strategiją, kaip pagyvinti Klaipėdos kultūros pulsą. Vieni pirmųjų žingsnių – investicijos į kokybišką kultūros turinį, jūrinės kultūros identiteto stiprinimą, kultūrinį turizmą, taip pat savivaldos įtraukimas į aktyvų dialogą su aukštosios kultūros kūrėjais, mecenatystės skatinimas.  

„Jūrinės kultūros projektai ir produktai privalo būti prioritetiniai, tai mūsų išskirtinumas, vidinės kultūros konstravimo pamatas. Jūrinę kultūrą pristatantys renginiai, susiję su istorijos, paveldo, tradicijos inovatyviu požiūriu ir prieinamumu privalo būti prioritetiniai. Kultūrinis turizmas – miegantis ir poilsiaujantis savaitgaliais. Tai neregėta praktika niekur kitur pasaulyje. Visos kultūros praktikos privalo būti atviros šeimoms laisvadieniais“, – įsitikinusi menininkė N.Poškutė-Jukumienė.      Kultūros mecenatystė Klaipėdoje itin retas reiškinys, nors mieste susiformavusi gausi verslo bendruomenė. Pasak juvelyrės N. Poškutės-Jukumienės, dauguma verslininkų šiuolaikinę kultūrą ir meną vertina siaurai ar net primityviai.   

„Kultūros bendruomenių atkaklus kultūros produkto priartinimas (specialūs teminiai susitikimai, diskusijos, pasiūlymai, kvietimai ir kt.), gali turėti įtakos mecenatystės tradicijai formuotis. Verslo ir meno draugystė gali stipriai įtakoti kokybiško kultūros produkto sklaidą“, – įsitikinusi N.Poškutė-Jukumienė.

Vaikams – kultūra ir sportas nemokamai

Liberalai įsitikinę, jog prie ryškių pokyčių miesto kultūriniame gyvenime svariai prisidėtų nauja kultūrinį skonį išlavinusi karta. Dėl šios priežasties liberalai įsipareigojo įvesti kultūros ir sporto krepšelį, skiriamą kiekvienam vaikui. Vaikai nemokamai lankys ne tik muziejus ir galerijas, kaip iki šiol, bet ir kitas kultūros įstaigas bei renginius, tai pat sporto užsiėmimus, o tai atvers galimybes aktyvesniam kultūros pažinimui, patyriminiam ugdymui plėtotis.

„Klaipėda tikrai turi profesionalių ambicingų meno festivalių. Didžiulė problema – meno vartotojų trūkumas. Mero vaidmuo yra sujungti, suvesti vienas prie kito meno kūrėjus ir žiūrovus. Turime išugdyti moksleivių troškulį kultūrai, kad jie eitų į meną dėl savo vidinio poreikio. Nuo mero priklauso, ar moksleiviai lankys parodas, koncertus, teatrus, ar liks savo klasėse teoriškai kalbėti apie tai, kas yra menas“, – tvirtino Liberalų sąjūdžio kandidatas į Klaipėdos merus S. Gentvilas.  

Investicijos į vaikų kultūrinį ugdymą, renginių turinį ir sklaidą po visą miestą duos naudos. Liberalai skaičiuoja, kad šitokiais būdais kultūros renginių lankytojų skaičius užaugs pusantro karto – iki 4 milijonų per metus nuo dabar esamų 2,5.  

Naujos erdvės sportui

„Profesionalųjį sportą turi vystyti federacijos, o sportinis gyventojų aktyvumas – tai savivaldos uždavinys”, - įsitikinęs liberalas Orientavimosi sporto federacijos viceprezidentas, Klaipėdos sporto tarybos narys Justinas Liubinskas, pristatęs liberalų programos sporto dalį.

Miesto sportui reikia naujo postūmio. Liberalai įsipareigojo įkurti dvi modernias sporto bazes, kuriose galimybes treniruotis turės naujieji futbolo, ledo ritulio, rankinio, teniso, badmintono talentai.

Viena tokių bazių braižoma Paryžiaus Komunos gatvėje, vietoj nutriušusios Klaipėdos futbolo mokyklos, kurią iki šiol nors ir baimindamiesi dėl savo saugumo, bet neturėdami kur sportuoti, lanko jaunieji futbolininkai. Šioje vietoje iškils modernus  daugiafunkcinis jaunimo sporto centras.

Kita sporto bazė, kuriai jau dabar klijuojama vienos geriausių Baltijos šalyse etiketė, išdygs neveikiančios antrosios Klaipėdos vandenvietės Ryšininkų gatvėje teritorijoje. Joje po vienu stogu tilps 2 ledo ritulio ir 5 universalios sporto aikštės. Atnaujinti ketinama ir pačią prieinamiausią sporto infrastruktūrą gyvenamuosiuose rajonuose prie daugiabučių. 

„Kultūra ir sportas” yra viena iš Klaipėdos liberalų rinkiminės programos „Kartu į proveržį” dalių. Iš viso programa apima 7 svarbiausias miesto gyvenimo sritis su 3 pažangą užtikrinančiais pokyčiais kiekvienoje jų. Esminius žingsnius Klaipėdai keisti padiktavo nuolatiniai susitikimai su miesto bendruomenėmis, startavę likus 21 savaitei iki savivaldos rinkimų.  Daugiau informacijos apie programą: www.proverzin.lt